Moto iššūkis – kaip tai buvo?

Jei tai buvo seniai, tai nereiškia, kad to nebuvo – prisiminimai ir įspūdžiai lieka visam gyvenimui.

Taip ir su šiuo įvykiu – Aurelijus puikiai atsimena šį iššūkį, apie kurį taip pat byloja dirbtuvėse ant sienos kabantis sertifikatas.

Kas yra tas Iron Butt? Tai išties yra iššūkis motociklininkams – pravažiuoti tam tikrą atstumą per tam skirtą laiką nurodytu maršrutu.


Pavyko atrasti informaciją, kurią dar 2015 metais kėlė renginio organizatoriai – IronX MC baikerių klubas ir žurnalistė Rita Auščionytė.


Pagal jų pateiktą informaciją, pirmą kartą toks renginys Lietuvoje buvo surengtas 2013 metais ir starto miestas buvo Kupiškis. Tada dalyvavo 36 motociklininkai ir 32 iš jų jį įveikė. Šio, antro renginio metu, registravosi važiavimui 68 dalyviai, važiavo 64.


Pagal renginio taisykles, turi neskubėti, bet negali ir atsipalaiduoti. Turi neviršyti važiavimo greičio ir laikytis KET. Jei greitis bus viršytas (įveiksi visą kelią greičiau, nei tai įmanoma padaryti laikantis KET ženklų), dalyvavimo neužskaito (tokių atvejų buvo). Reikalingi įrodymai, kad kelionė buvo įveikta – renkami nurodytų degalinių pilamo kuro kvitai.

Dalyviai pradėjo kelionę apie 16 val. maršrutu:  Anykščiai – Ukmergė – Vilnius – Klaipėda – Šiauliai – Ryga – Talinas – Rėzeknė – Daugpilis – Anykščiai. Baikeriai išvažiuoja nedidelėmis grupelėmis.

Į Anykščius grįžo visi, bet į laiką tilpo 57. Registruota nedidelė avarija, bet niekas nenukentėjo.

Po kelionės dalyvių ir svečių laukė koncertas.

Kalbintas Aurelijus prisiminė savo įspūdžius ir sutiko jais pasidalinti:

 

  • Kaip pasiryžai šiai atrakcijai?

Motociklo teises išsilaikiau 2012 metais ir nuo tada labai domėjausi viskuo, kas susiję su motociklizmu ir baikerių renginiais. Dalyvavau viename MC IronX renginyje, sekiau jų veiklą ir tų metų sausį-vasarį pamačiau informaciją apie renginį. Pagalvojau, kad vertėtų išbandyti savo jėgas. Pasidomėjau daugiau apie iššūkį, daug galvojau – reikės važiuoti nemažą atstumą, naktį, nemiegojus,  – reikėjo vertinti, ar pravažiuosiu. Ir nusprendžiau dalyvauti.

 

  • Kaip ruošei motociklą ir ruošeisi pats?

Niekaip (juokiasi). Važinėjau Kawasaki VN1600 Nomad, jis buvo tvarkingas, tuo metu kokių 5-6 metų ir visiškai neprobleminis. Sėdynę modifikavau dar žiemą, o daugiau prieš važiavimą patikrinau pagrindinius dalykus – stabdžių sistemą, ratus, tepalus, aušinimą ir tiek.

Sau – patogi apranga, iš maisto – vandens, riešutų ir porą sumuštinių. Daugiau moralinis pasiruošimas.

 

  • Kaip jauteisi prieš startą?

Buvo neramu. Vienas dalykas galvoti apie tai, kas įvyks kažkada, o kitas – kai jau turi daryti.

 

  • Važiavimo sąlygos/įspūdžiai?

Oras buvo šiltas, bent be lietaus. Rytinėje Latvijoje baisiai blogi keliai – važiuojant reikėjo rinktis per kurią duobę važiuoti, kad būtų mažiau skausminga. Buvo daug kelio remontų, o kai turi tilpti į laiką ir važiuoti tamsiu paros metu, remontas nelabai padeda.

Ryte labai norėjosi miego. Atrodo, važiuoji, viskas gerai ir faktiškai staiga pradeda imti miegas. Tenka sustoti, trumpai pasivaikščioti ir tada važiuoti toliau.

  • Palaikymo komanda?

Palaikymo komandoje buvo daug žmonių  – draugai, artimieji  –  Mindaugas (kuris pasitiko važiuojant pro Rokiškį su savo tuo metu turėtu motociklu Honda Shadow), Marius (kuris stebėjo kelionę internetu, kol veikė tiesioginio stebėjimo programėlė), mama ir kiti.

  • Kokie jausmai grįžus?

Ką žinau… Džiaugsmas, kad pavyko. 🙂

  • Šį iššūkį vadina „Geležiniu užpakaliu“ – kaip pačio savijauta?

Jautėsi, kad sėdėta daug ir ilgai, bet tada įvertinau modifikavimo privalumus. Su originalia motociklo sėdyne tiek nepravažiuočiau. Aplamai su Kawasaki jau po iššūkio, pavyzdžiui, keliavau į Norvegiją – per dieną atvažiavau į Taliną (dar pagalvojau, kad iššūkio metu tai buvo tik dalis visos kelionės), plaukiau keltu ir ryte buvau Stokholme. Iš ten iki planuoto tikslo dar 700 km. Keliauti buvo patogu, be diskomforto.

 

  • Kokie būtų patarimai?

Svarbiausia moralinis nusiteikimas ir patikima technika.

Važiuoti reikia ne vienam, reiktų kompanijos – su grupe ar su keleiviu.

 

  • Kartotum?

Su tam tikru pasiruošimu taip. Būtų įdomu tą patį Iron Butt, o tada imtis ir rimtesnių iššūkių.

 

  • Dabar vairuoji Triumph Rocket. Kurį motociklą rinktumeisi – Kawasakį, su kuriuo važiavai, ar dabartinį?

Bandyčiau  važiuoti su Triumph. Iššūkio metu yra vietų, kur gali pasiekti didesnį greitį, o Kawasaki nelabai pritaikytas greitam važiavimui. Be to Rocket III yra sunkesnis, sėdi aukščiau, lengviau valdomas.

Trumpai:

  • 1000 mylių (1609km) per 24 valandas;
  • Metai – 2015;
  • Startas – rugpjūčio 7 dieną, apie 16;
  • Pabaiga – rugpjūčio 8 dieną;
  • Šalys – Lietuva, Latvija, Estija;
  • Kelionės pradžia ir pabaiga – Anykščiai;
  • Motociklas Kawasaki VN1600 Nomad;
  • Kuras kainavo apie 150 eu;
  • Pravažiuota kiek daugiau nei 1700 km;
  • Taip, pačio modifikuota sėdynė!
  • Rezultatas – PAVYKO!!!

Lauksime, kada Aurelijus dalyvaus sekančiame iššūkyje. 

O gal būt esate dalyvavę ir Jūs?

Parengta pagal

Ritos Aukščionytės straipsnį:

Antrasis „Geležinio užpakalio ralis” priklauso Anykščiams

MC IronX Facebook puslapio informaciją;

Dalyvio įspūdžius bei prisiminimus.

Jei turite klausimų, norite papasakoti apie savo kelionę – lauksime laiškų  odininkas@vilkoruna.lt

  • Kalbintas – Aurelijus (ačiū už drąsą)
  • Kalbintoja – Marina (pirma praktika)
  •  

Kopijuoti be sutikimo draudžiama.

Ačiū!